Mano gyvenimo projektas
Tikriausiai žiūrite į šią nuotrauką ir pirma mintis kuri Jus aplanko: „O, dar vienas eilinis kačiokas priaugo raumenų!“ Tačiau tema visiškai ne apie tai…
Pirmą kartą į salę įžengiau 2009 metais. Kaip ir dauguma vyrų, pradžioje didele dalimi stengiausi didinti tik raumeninę masę ir sportuoti vien tik su treniruokliais ar maksimaliais svoriais, galvodamas – kad didesni raumenys tai „sveikata ir grožis“. Praėjus 9 metams, kuo toliau, tuo labiau laikausi nuomonės, jog reikėtų nepamiršti pratimų ir vikrumui, jėgai, greičiui, ištvermei, lankstumui, taip pat treniruoti ne tik išorinius bet ir vidinius (giliuosius) raumenis bei atrasti optimalų vidurkį treniruotėse – jei norite, kad kūnas būtų sveikas ir funkcionalus. Mūsų kūnai skirti judėti pačiais įvairiausias būdais, tad nereikia jų NUOLAT dirbtinai riboti (pvz: tam tikruose treniruokliuose).
Ar matėte daug sportuojančių žmonių, kurie nuolat dirba su dideliais svoriais ir sporte yra virš 10 metų? Manau ne. Nes nuolat „spausti” savo kūną kiek įmanoma didesniu svoriu, tai tik laiko klausimas, kol jis „sustos”. Vienas iš pagrindinių stabdžių – tai traumos ir persitreniravimas!
Kaip sakė, gerbiamasis Lietuvos olimpinės rinktinės vyr. gydytojas Dalius Barkauskas: iki 25 metų galima sportuoti net ir su labai bloga technika, jaunas kūnas sugeba gerai atsistatyti. Tačiau nuo 25 iki 35 metų – tai laiko riba, kada turi mąstyti kaip sportuoji ir svarbiausia galvoti apie techniką, kitaip sportą teks ilgam palikti, arba net pamiršti.
Kol esi jaunas, atrodo „kad jūra iki kelių”. Tačiau jei nori ilgai likti sporte – reikia dirbti „su galva, o ne nerti žemyn su ją”. Ne raumeningas kūnas yra siekiamybė, o pradžioj sveikas ir funkcionalus! Būk protingas – siek kad sportas būtų gyvenimo projektu, o ne tik jaunystės!