Asmeninis treneris – kas tai?

„ASMENINIS TRENERIS“. Su kuo Jums asocijuojasi šie žodžiai?
Žmogumi, kuris dirba sporto salėje ir parodo kaip naudotis treniruokliais bei išmoko teisingą pratimų atlikimo techniką? Specialistu, kuris gali Jums padėti susidoroti su traumomis ir sustiprinti Jūsų kūną? O gal tiesiog su raumeningu vyruku, ar seksualia mergina, kurie sugeba tik kilnoti svorius, tačiau nepasižymi aukštu intelektu? Galbūt su tuo, kuris pasirinko „lengviausią“ kelią, nes šiais laikais trenerių yra „kas antras“ ir kiekvienas norintis gali treniruoti?

Asmeninis treneris – tai ne tik žmogus, kuris parodo, kaip naudotis treniruokliu ar pasako kiek atlikti priėjimų, ne tas kuris turi ryškesnį pilvo presą arba riestesnius sėdmenis kaip iš „žurnalo viršelio“ – tikras treneris visų pirma yra asmenybė: savitas, įdomus, charizmatiškas, taip pat geras psichologas, draugas, „šeimos narys“ ir žinoma savo srities specialistas. Jis turi būti pavyzdys – tiek savo išvaizda, gyvenimo būdų, tiek žiniomis kurios turi atsispindėti ir ant jo paties. Ar tikėsite dietologu, kuris Jums pasakos apie teisingą mitybą, nors pats turės akivaizdų viršsvorį ir svers 150 kilogramų? Ar tikėsite žmogumi, kuris aiškins kaip turėti plokščią pilvą, nors pats jį turės labai didelį?

Treneris yra asmuo turintis turėti didelę visumą savybių – tas kuris atsakingas už teigiamą atmosferą treniruotės metu, su „ugnimi akyse“, šypsena, gera emocija. Tik nuo trenerio priklauso, ar žmogus su nekantrumu lauks sekančios treniruotės, ar darys viską, kad tik jos išvengti. Treneriui kuris myli savo darbą ir dirba jį atsakingai – klientai yra kaip „vaikai“: jais reikia pasirūpinti, domėtis ar jie pavalgę, ar gerai jaučiasi po treniruotės, ar gerai miega. O įsivaizduokite jeigu tų vaikų yra pvz. 10? Ar sunku būtų kiekvieną prižiūrėti? O kaip atrasti laiko dar sau pačiam?! Kaip palaikyti gerą fizinę formą, kaip atrasti laiko pavalgyti ir pasportuoti bei siekti savo paties tikslų? O jeigu dar turite antrąją pusę – merginą/vaikiną/žmoną/vyrą ir netgi savųjų vaikų – juk reikia laiko ir asmeniniam gyvenimui? Nemeluosiu, dirbant asmeniniu treneriu labai sunku atrasti laiko sau ir savo treniruotėms. Čia jau būni pilnai pasinėręs į savo klientus ir jų rezultatus. Visada turi juos motyvuoti, palaikyti sunkiomis akimirkomis ir turi stengtis padėti jiems tobulėti, kad vieną dieną „jie palikę namus“ susitvarkytu ir patys be tavęs. Turi džiaugtis už jų pergales kaip už „savas“, kartais ir būti tuo griežtu „tėvu ar mama“, kuris pasako ir griežtesnį žodį..

Tad tiems kurie „sako“ kad treneriu gali būti kiekvienas, galiu pasakyti, kad tai tik fantazijos, o realybė yra visiškai kitokia. Dauguma ieškančių „lengvesnio kelio“ trenerių su tokiomis „fantazijomis“ kaip greit atsiranda – taip greit ir dingsta. Žmogaus kūnas tai nebandomasis „triušis“. Jei paviršutiniškai žiūrėsi į savo darbą ir galvosi, kad tavo „klientas“ yra „kvailas“ ir to nepastebės – tai stipriai klysti. Nėra lengvų pinigų – visur reikia dirbti! Žmogus jaučia ir mato ar tu spinduliuoji noru jam padėti, ar tas spindesys yra „dirbtinis“.

Kokį norą spinduliuosi – tokius atsiliepimus ir turėsi. Tad mylėkite tai ką darote, neteiskite žmonių kurie pasirenka vieną ar kitą specialybę, nes Jūs tik matote „gražiąją pusę“ ir savo „sugalvotą tiesą“ – o tikra tiesa yra ta: viskas reikalauja atsidavimo ir darbo.

Šį įrašą skiriu visiems treneriams kurie iš tiesų myli savo darbą – Jūs visi verti didžiausios pagarbos!